Akių vylius

Gyvenimas kasdien negailestingai
Blukina žvilgsnį akių ryškių.
Aštrumą tik vyliaus palieka -
Tikėjimui meilės šauksmu.

Sugrubę greit pirštai atgyja
Nuo šiluma pulsuojančių delnų.
Šitiek vasarų kaitintas vynas
Šiurpina jauduliu kūną keistu.

Nevaldomas balsas prikimsta,
Ir žodžiams pritrūksta erdvės.
Ląstelių mirtis geria tylą:
Ruduo vis žvarbės ir žvarbės...

Saulės skritulį vakaras rita
Jau viršūnėmis medžių plikų.
Ir mylavimui rankos pakyla,
Nors širdy ir mintyse alsu.