rašyk.lt: Kūriniai / vien tik aš / 2 dalis.

Net nežinau, kaip reikia toliau gyventi. Sėdžiu ant suplyšusio čiužinio, ir žvelgiu kaip lietaus lašai lyja į puodą, pro kiaura stogą. Baugoka, bet suprantu, kad man čia geriau, negu, ten, kur buvau. Pažįstų tik močiute šitam mieste, kuri man labai gera. Šiandien davė sultinio šilto, nevalgiau kelias dienas, nes neturiu ko valgyti. O pinigus turiu ant nuomos laikyti. Reikia padėti tai močiutei, atsilyginti kažkaip.

Suvalgius sultinį, atsijoju ir nueinu pas ją. Pabeldžiu į medines duris, bet niekas jų neatidaro, dar syk pabeldžiu. Tik po kelių minučių išlenda močiute labai sublogusi
- vaikeli, vaikeli nualpus buvau, jau senatvę, su sveikatele nebelabai... ir vaikų, kaip nėra, taip nėr
- Aš jums norėjau padėkoti už sultinį, buvo labai skanu. Ir norėčiau, kaip nors jums padėti
Net nebaigusi sakinio, pamačiau kaip močiutes akys žybėti pradėjo, ir ji mane iškart pertrauke
- oj vaikeli, saulute tu, visada norėjau paprašyti tavęs, bet kažkaip nejauku buvo, maniau, kad nesutiksi, bet jeigu pasisiūlei pati, tai tada paprašysiu
- Na prašykit močiut! jūs labai gera, norėčiau jums padėti
Visa laiminga, vos nešokau jei į glėbį
- Na eikš į vidų, šaltą čia lauke stovėt
lazda pasiremdama močiute nusivedė mane į jos kambarį
Apžiūrėjau kiekvieną kampelį, viskas buvo netvarkinga, nešvaru.
Prisėdau ant seno krėslo, o močiute sunkiai bandė atsisėsti ant lovos krašto, gyliai atsiduso, ir pažiūrėjo į mane savo senomis bet labai geromis žydromis akimis
- mieloji Rūtele, ar tu negalėtum persikraustyti čia?
Norėjau kažką sakyti, bet ji vėl mane pertrauke
- Man labai sunku čia vienai, matai, kaip čia netvarkinga, ir sergu, bijau, kad viena diena taip ir numirsiu čia, ir niekas nepamatys, bet jeigu tu būtum čia, būtų ir smagu ir labai gerai.

- O miela močiute...
- Aš tik to teprašau, galėtum čia gyventi, ir valgytum iš manęs.
Aš šoktelėjau ir visa sujaudinta tokiu prašymu išrėkiau
- tikrai sutinku, juk matėt, kaip ten man, lašą stogas, ir pinigai greit pasibaigs

Močiute pradėjo linksmai juoktis ir pasakė
-Na tai temk savo daigtelius čia, nuo šiol gyvensi čia

Buvau tokia laiminga, žinodama, kad galėsiu pavalgyti, gyventi šiltai, ir dar su tokia miela močiute.

Blogas komentaras Rodyti?

2010-10-10 17:17

Aurimaz

Dieve tu aukštielninkas, klaidų nors vežimu vežk, o apie sakinių struktūrą belieka pagarbiai pažiopčioti.
O pinigus turiu ant nuomos laikyti - banke, BANKE! Visur kitur - nesaugu. Arba taupyti NUOMOS MOKESČIUI.
Suvalgius sultinį, atsijoju ir nueinu pas ją.
vos nešokau jei į glėbį - JAI į glėbį. Nors šiaip, sakinys pats ne vietoje ir toks BAISIAI keistas.
šaltą čia lauke stovėt - kam ta nosinė? Šalta tai šalta...
lazda pasiremdama močiute nusivedė mane į jos kambarį - taigi, lazda pasiėmė močiutę, pakratė ją, kad tiesesnė būtų ir pasiramstydama garbia senole, nuvedė jaunąja lazdutę į savo irštvą...
Ir šiaip, įprask, kad žodis MOČIUTĖ su Ė gale. Kas -močiutė. Kuo - močiute. Kam - močiutei... ir t.t.
- Aš tik to teprašau, galėtum čia gyventi, ir valgytum iš manęs. - taip ir prisiminiau mišias. Kristaus kūnas... amen. Močiutės kūnas - ai, irgi suvalgysim...
Na tai temk savo daigtelius čia - temPk daiKtelius. Tempia, tempė, tempk.DaiKtas. Jomajo...

Apie logiką:

Net nežinau, kaip reikia toliau gyventi - instrukcija labai paprasta, suvokiama instinktyviai. Įkvepi, iškvepi. Norisi gerti - ieškai vandens. Norisi valgyti - ieškai maisto. Ir gyveni va taip...

Kiauras stogas, vanduo varva į puodą. Name tik ji ir močiutė. Negana to - kažkam dar reikia nuomą sumokėti. Už suplyšusį čiužinį aš nė skatiko neduočiau, patikėk. Jau verčiau tą čiužinį nuknisčiau ir nusitempčiau į šiluminę trasą. Vis geriau.

Dialogas... krisk negyvas. Jau maniau, niekas taip baisiai nebeparašys. Na bet pasirodo dar yra nesugadintų žmonių su tiek lakia fantazija. Meilė močiutei iš pirmo žvilgsnio!
Dieve tu aukštielninkas...

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas