Šis darbas buvo pateiktas konkursui.
Džemas eilinįsyk pečiu trynė spjaudaluotą mokyklos koridoriaus sieną. Pamoka jau buvo senokai prasidėjusi, tačiau jaunuolis nunarinęs galvą palengva slinko palei sienas. Pro šalį praėjo mokyklos direktorė, kažką pliurpdama su pavaduotoja. Nei viena iš jų neatkreipė dėmesio į moksleivį. Tiesą sakant, nelabai ir buvo ko tą dėmesį kreipti. Džemas buvo vidutinio ūgio, vidutinės – rudai pilkos plaukų spalvos, rudų akių, šiek tiek susivėlęs ir šiek tiek smaila nosimi. Dėvėjo džinsus, seną mokyklinį švarką, su akivaizdžiai per trumpomis rankovėmis, avėjo juodus sportbačius su nauju klecku, atsiradusiu po kijevo kotleto atakos, ant nugaros puikavosi kuprinė su besikartojančiu užrašu NBA.
Užuot nuėjęs pamokon, Džemas išsliūkino laukan. Nuėjo prie atokesnės laiptinės ir išsitraukė cigaretę. Pro langą išlindo stora boba ir pradėjo staugti. Džemas ant jos porą sykių sulojo ir perėjo prie kitos laiptinės.
- Gal turi parūkyti?, - išgirdo Džemas. Atsisukęs pamatė blondinę, kuri jam pasirodė visai nieko.
- Gal ir turiu, - lakoniškai atsakė Džemas ir atkišo žydrą L&M pakelį merginos pusėn. Mergina traukė cigaretę. Ištraukė visas ir jos pabiro ant žemės. „Šūdas“ pagalvojo jie abu ir pasilenkė rinkti cigarečių. Nuaidėjo gražus „BUM! “ ir abu atsitiesė besilaikydami už galvų. „Nebloga pradžia“, pamanė Džemas ir išsiviepė. Mergina jam atsakė tuo pačiu. Vaikinas pastebėjo, kad mergina turi nemažą tarpą tarp dantų, pro kurį elegantiškai vinguriavo dūmai.
- Džemas, - tarė Džemas, atkišęs ranką.
- Stasė, - atsakė Stasė ir papurtė Džemo ranką.
„Nelabai gražus vardas“, pagalvojo Stasė. „Vardas kaip mano močiutės“, pagalvojo Džemas. Jaunuoliai pradėjo šnekėtis apie mokyklą, surado bendrų pažįstamų ir bendrų nepažįstamų. Stasė mokėsi mokykloje kitoje gatvės pusėje. Pamoką taip pat nusprendė praleisti, todėl, kad prairo jos treninginių kelnių užpakalis ir noro eiti į kūno kultūrą nebeliko. Nors Stasė net neabejojo, kad mokytojui toks niuansas būtų labai ir labai malonus. Džemas neabejojo kad ir jam šis niuansas būtų visai malonus.
Galiausiai, surūkę po tris cigaretes, moksleiviai nusprendė keliauti atgal į mokyklą. Įvyko tradicinis Apsikeitimo Telefono Numeriais manevras. Džemas pirmą žinutę parašė vos tik priėjęs prie mokyklos kampo. „Ar spėjai?:) “ . „Aha;D“. „Gal nori susitikti po sules?;) “ „Jo, galim;)) “. Pasimatymo paskyrimas įvyko sklandžiai.
Nuskambėjo skambutis, skelbiantis pamokų pabaigą. Džemas koridoriuje stabtelėjo prie veidrodžio ir pažvelgė į savo atvaizdą. Patąsė apykaklę, nevaisingai pabandė nuo bato nuvalyti kijevo kotleto atakos likučius. Galiausiai susiglostė plaukus, tada papurtė galvą ir plaukai sugulė visiškai taip pat, kaip ir prieš grožio procedūras. Džemas liko patenkintas galutiniu rezultatu ir apleido veidrodžio akivaizdą.
Randevu įvyko prie boilerinės. Jaunuoliai vėl rūkė kaip kaminai ir iš pradžių jautėsi šiek tiek nejaukiau, tačiau kuo toliau, tuo labiau jaukumas didėjo. Besišnekučiuodami jie nukeliavo iki kiosko, kur alų parduodavo be dokumento. Nusipirko keturis alaus butelius ir sugrūdę juos kuprinės nukeliavo į parkelį. Ten klestelėjo ant suoliuko. Džemas įgudusiu žiebtuvėlio judesiu atkimšo alų ir puota prasidėjo. Praėjo dar pora valandų, po truputį ėmė temti. Parkelis ištuštėjo, liko tik kompanija akademinio amžiaus jaunimo, kurie, sustoję aplink suoliuką, garsiai diskutavo apie mergas, triauškė saulėgrąžas ir maukė alų.
Džemas pasislinko arčiau Stasės. Alus suteikė papildomą drąsos impulsą ir moksleiviai pradėjo bučiuotis. Su liežuviu, kaip ir priklauso. Galiausiai jaunuoliai atsisveikino, sulipo į troleibusus ir išvažiavo namo.
Pasipylė žinučių lietus, Džemas Stasę pakvietė draugauti visuose įmanomuose pažinčių portaluose, Stasė į jo užklausas atsakė teigiamai.
Tą vakarą Džemui labai sunkiai sekėsi užmigti, pradėjo kankinti beprotiška meilė. Jis jautėsi pažeidžiamas ir išsiilgęs Stasės. Išjungęs šviesą, Džemas įsijungė „Coldplay“ albumą ir atsigulė lovon. Į duris pasibeldė mama.
- Ar tau viskas gerai?, - pasiteiravo ji.
- Gerai, gerai. Gal gali man netrukdyti, - kankinio balsu atsakė sūnus.
- Man labai įdomu ar jau padarei namų darbus?
- Nieko neuždavė, nes mokytoja susirgo ir ją pavadavo kita mokytoja, kuri pakartojo tą patį kaip jau ir praeitoje pamokoje, tai kaip ir nieko naujo mokytis nereikia, nes jau esu tuos darbus pasidaręs praeitą savaitę, - greitakalbe pažėrė Džemas, mintyse ne sykį repetuotą tekstą.
- Gal gali man parodyti pažymių knygutę, jei jau taip?
- Negaliu, nes auklėtoja surinko.
- Gal nori valgyti?
- Nenoooriu!
Galiausiai motina uždarė duris ir paliko meilės sunkumų kankinamą jaunuolį ramybėje. Džemas sunkiai atsidusęs pakilo iš lovos ir įžiebė šviesą. Iš po stalo išvilko kuprinę ir ją atidaręs išsitraukė pažymių knygelę. Pasikasęs galvą užmetė knygelę ant sekcijos viršaus. Jam ant galvos elegantiškai nusileido gniužulas dulkių. Džemas pasipurtė ir gniužulas nusileido ant jo pagalvės. Jaunuolis susinervino ir gniužulą nupūtė nuo pagalvės. Šiek tiek pasklandęs gniužulas nusileido ant Džemo kuprinės. Džemui ant smilkinio iššoko gysla. Taikliu kojos smūgiu kuprinė buvo nuspirta į kampą. Iš apačios pasigirdo mamos šūksnis „Raminkis! “. „Pati raminkis“ sumurmėjo sau po nosimi Džemas ir sunkiai krito ant lovos. Užmigęs Džemas sapnavo Stasę, lakstančią po pievą su cigarete dantyse ir pusnuogę. Sapne Stasės krūtinė buvo kone dukart didesnė nei tikrovėje. Tačiau Džemas tame problemos nematė.
Prabėgo pora savaičių. Stasė ir Džemas Facebook‘o statusą pakeitė į „įsipareigojęs“.
Jaunuoliai puikiai leido laiką. Dalindavosi cigaretėmis, gėrė alų, eidavo į kiną. Netgi užsukdavo vienas pas kitą į svečius. Ten šiek tiek glamonėjosi, bet nelabai daug, nes Džemo mama kas penkiolika minučių užsukdavo pasiteirauti, „ar nieko netrūksta? “. Stasės mama buvo šiek tiek liberalesnė, todėl pasiteirauti, „ar nieko netrūksta“ užsukdavo kas dvidešimt dvi minutes. Maždaug tada, kai pasibaigdavo „Family guy“ serija. Tėčiai į kambarius neužsukdavo niekada. Tiesą sakant Džemo tėtis paskutinįsyk sūnaus kambaryje lankėsi prieš gerą mėnesį. Tada reikėjo nuorinti radiatorius. Kol kas daugiau reikalų sūnaus kambaryje neatsirado, todėl tėvas išsijuosęs pulteliu dirigavo šešiasdešimt keturiems kabelinės televizijos kanalams.
Ilgainiui Džemas ėmė regėti bendrą ateitį su Stase. Jam atrodė, kad ir Stasė jaučia tą patį.
Vieną vakarą Stasė užsuko pas jaunuolį į svečius ir pareiškė, kad „reikia pasikalbėti“.
- Mano tėvą paaukštino ir mes kelsimės į Druskininkus, - nevyniodama žodžių į vatą pareiškė mergina. Jos tėtis buvo viešųjų pirkimų tarybos narys. Nei vienas iš paauglių nežinojo ką tai reiškia, tačiau skambėjo rimtai ir grėsmingai.
Džemas pajuto kaip jo gerklėje įstrigo gniužulas. Jausmas priminė tą, kai jis kartą buvo įsitikinęs, kad pelėsinis sūris labai gardu ir atsikando didžiulį kąsnį. Tik tąsyk neašarojo akys. Bet buvo panašiai linksma.
- Bet mes galėsime bendrauti telefonu ir per netą, - netvirtai pasakė Stasė.
- Galėsim, - sušvokštė Džemas.
Po savaitės Stasė išsikraustė į Druskininkus. Džemas labai rimtai galvojo apie savižudybę. Ypač kai būdavo išalkęs. Kaip pavalgydavo apie savižudybę galvodavo mažiau. Tik Stasei išvykus jie labai daug susirašinėdavo. Po mėnesio susirašinėjo mažiau. Dar po poros mėnesių Džemas susipažino su mergina iš 11 B klasės. Džemas apie savižudybę galvoti liovėsi ir dar po mėnesio jaunuolio statusas Facebook‘e vėl pasikeitė į „įsipareigojęs“.