nešiojuosi du laikrodžius
projektuoju vakarus
į kuriuos įsisukęs
koks nors valkata
nebūtinai tai prie aušros vartų
bet būtinai tai
baisiai erzinančiai
kiša savo rankas
į mano laiką
vejasi gatve
atima dvi minutes
ir dar prašo susimokėti
todėl nešiojuosi
du laikrodžius
pagal vieną gyvenu
pagal kitą turėčiau
architektūriškai
struktūrizuotai
ir gal šiek tiek kaip
ponas dailininkas
nusipaišyti sau ūsus
grįžti į aštuoniolikto
amžiaus Prancūziją
ir ten
protingai kontempliuodama
viską aplink
išrasti kokį
tai nepamainomą
prietaisą
susipratimui
todėl ir suku
dabar rodykles
atgal