Pranašingas sapnas

Geltonos garbanos  krenta
Ant tavo magiškų rankų.
Kai laikas paslysta ant ledo lyties.

Kadaise rudeniniais plaukais
Piešiau tau svajonę.
Gyvenimo eskizuos ji pasislėps.

Sulūžęs teptukas,
Saulėje išdžiuvę dažai.
Tyloj atsibudęs šią naktį
Prie vartų ateities tu sugrįžai.

Kai jūroj paklydusios žvaigždės,
Tavo sumišusį veidą,
Mėnulio rankomis tyliai palies;
Kalbėdamas jausmais nupieštą,
Sodriai dažų prisotintą maldą,
Ant sienos kabantis paveikslas tave artyn pakvies.

Sapno tamsoj paklydusios,
Melsva suknele pasidabinusios,
Geltonplaukės bučiniai,
Švelniai kaip drugelis
Tavo miegančias lūpas palies... 

O realybėj pasiklydęs laikas,
Pieštuko štrichais
Ateities labirintą nupieš.

Geltonos garbanos krenta
Ant tavo ilgesio rankų...