Niekaip nesibaigia pirmadienis,
Ir ta kryžminė ugnis
Iš sutrūkusių akių,
Per siaurą plyšį -
Pikti vyrai žaliais apsiaustais,
Krenta kryžiais,
Kaip raiteliai,
Su pramuštom galvom,
Ir be galvų,
Juodai sutryptą priešą,
Maišo su žemėmis,
It užkloja
Susipynusiais kūnais.
Lietuva atsidūsta
Vakarojant.