Tarsi neskaityto draugo laiško pelenai dengia širdį,
Bet Dievas perprantantis kiekvieną mintį
Patylom paskutinę maldą girdi
Ir meilės pamėklės škvalas
Auštant dienai toli į jūrą nuošė savo vargus
Naujos laimės, o gal tik širdgėlos
Putas bangos muša, stoviu neramus
Ir rodos nieko neieškančiam rūke
Veidai išnyra tartum žuvys
O aš barstydamas smėlin dalelę savęs
Šaukiu: mergaite! Aš pražuvęs!