regis stringa žvilgsnis,
gatvės žibintas.
dulksna apšvieta,
penkilika metų,
kiekviena diena
iš naujo ir iš naujo
matau tą žibintą.
o ant vatmano jau rieda
lašas nuo tušo,
akvarelė, guašas,
ir sąsiuvinio lapas.
ir vėlei sakau,
kad penkilika metų tą patį
guašą naudoju
dėmėms užteplioti,
o tušu gražiai
ant paviršiaus užrašius,
nupūsiu ir išdžiovinsiu.
ir štai netekus kantrubės,
pirštu užstosiu
bjaurias negrožybes,
kaip mama man sakydavo:
-vaike, nežiūrėk, -
ir vakare aš užmigsiu,
o iš ryto vėl būsiu
mergaite.