Rašyk
Eilės (78094)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 9 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Vaikštau miesto gatve. Skaičiuoju grindinio akmenis. Nejučia pakeliu galvą, norėdamas palydėti akimis rudenėjantį saulės veidą. Iš už horizonto vėl iškyla matyti bei nematyti veidai. Nežinau, kas aš. Nežinau, kokia mano tapatybė. Galbūt esu tik virsmas visumoj. Kažkodėl esu. Kažkas iš manęs  vis dėl to tikisi. Kažkas ir Kažko. Visko ir kartu nieko. Tiek mažai ir tiek daug. Kartais tai atrodo nepasiekiama, nejaučiama, nerealu. O kartais ir visai atvirkščiai. Vaikštau gatvėmis. Astrodo, tarsi plakimu. Yra tiek daug, kad nuolatos reikia jausti. Ar jaučiu? Šiandien neatsakysiu. Mano žingsnia suponuoja, kad noriu kažko. Kažko siekiu, dalinuosi. Tuo, kas kriknta į tylumą. Kas apreiškia skausmą ir ilgesį. Jis sakė, kad aš palaimintas. Net jei jausdamas nieko nejaučiu. Aš palaimintas, kai iš manęs prašo vien tik duoti. Aš palaimintas, nes verkiu. Gal net palaimintas, nes neuprastas. Palaimintas, nes trokštu. Kartais tiek nedaug- panerti rankas į šaltinį. Ir matyti, kaip viską nuplauna vanduo. Tyras, gaivinantis, permatomas lyg krištolas. Norėčiau ir aš tuo vandeniu pavirsti. Tik nežinau, ar pavyksta. Jaučiu, jog šiandie mano širdyje vis daugiau kovos. Net nežinau, už ką ir prieš ką. Gal prieš kominę visumą. Gal sustabarėjimą. Tačiau einu. Ir galbūt esu palaimintas. Nes atrandu Jį. Atrandu ten, tytlos kertelėj, ten, užmaršty, laukymėj, kvepiančioj obuoliais. Atrandu rymantį. Ištiesta ranka. Trokštantį, kad imčiau, kad būčiau, kad eičiau, gyvenčiau, atverčiau širdies duris.
Vaikštau grindiniu. Mąstau apie šviesą. Palydžiu ją akimis į rudenėjančio dangaus subtilybes. Kažkaip noriu būti ten. Pamenu jo pasakytus žodžius, kad ir aš su savo netvirtais žingsniais, abejonėm miesto grindiny esu pasaulio šviesa. Tikrai nėra taip paprasta ja būti. Šventasis Jonas Bosco yra rašęs: „ Kunigas neina vienas nei į dangų, nei į pragarą. Jei darys gera, eis į dangų su visomis sielomis, kurias bus savo geru pavyzdžiu išgelbėjęs. Jei darys bloga, papiktins kitus, pražus drauge su sielomis, dėl jo papiktinimų pasmerktomis. Todėl stengius vykdyti šiuos pasižadėjimus“. Galbūt tai prisiminiau neatsitiktinai. Šiaip ar taip, grindinys kerta. Dažniausiai per kojas. Tačiau ... vis dėl to lieka neatsakytas klausimas, kas aš? Kam reikia mano silpnumo, nuogumo, menkumo? Dažnai  didieji vadovaujasi jėga ir išskaičiavimais. O tu kartais lieki prie savo abejonių ir ligų. Tos situacijos neapibrėžčiau niekaip kitaip, kaip tik komine baime, suponuota, sukurta ir auginama egoizmo. Šioje perspektyvoje bandau išlikti ramus. Nes noriu dalintis. Tuo, kas man dovanota: abejone, liga, menkumu. Būdamas silpnas, esu galingas. Ar žmonės tą priims- nežinau. Motina Teresė yra pasakiusi:   
    „Žmonės būna neprotingi, nelogiški ir egoistiški. Bet vis dėlto mylėkite juos! “
    „Jeigu darote gera, žmonės jums priskiria egoistinius arba savanaudiškus motyvus. Bet vis dėlto darykite gera! “
    „Jeigu jums pasisekė, įsigysite netikrų draugų ir tikrų priešų. Bet tegul jums vis dėlto sekasi! “
    „Gerieji jūsų darbai bus užmiršti rytoj. Bet vis dėlto darykite gerus darbus! “
    „Sąžiningumas ir nuoširdumas daro jus pažeidžiamą. Bet vis dėlto būkite sąžiningi ir nuoširdūs! “
    „Atiduodami pasauliui tai, ką turite geriausio, rizikuojate likti nuogi. Bet vis dėlto duokite tai, ką turite geriausio! “ 
Kartais lieka tik žingsniai grindiniu ir rudenėjančios saulės siluetas. Tik tiek, tačiau be galo daug. Kukliai, bet einu į šią tikrovę. Toks, koks esu…
2010-09-28 10:49
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 2 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2010-09-30 16:08
Lucky Strike
"Nežinau, kas aš. Nežinau, kokia mano tapatybė. Galbūt esu tik virsmas visumoj. Kažkodėl esu. Kažkas iš manęs  vis dėl to tikisi. Kažkas ir Kažko. Visko ir kartu nieko. Tiek mažai ir tiek daug. Kartais tai atrodo nepasiekiama, nejaučiama, nerealu. O kartais ir visai atvirkščiai."

labai jau apstraktūs pamąstymai, kurie tilptų į vieną, gal du sakinius.

iš esmės tavo tekstas yra vienintelis šis sakinys "Kartais lieka tik žingsniai grindiniu ir rudenėjančios saulės siluetas." ir citatos.

iš tuščio į kiaurą
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-09-29 11:52
švo
Pavadinimą buvo galima ir lietuviškai.
Esti žioplų gramatinių klaidų.
Ką Šventasis Jonas Bosco yra rašęs, prozos skaitojams tikrai nėra labai įdomu. Kaip ir citatos, užimančios trečalį teksto.
Grubiai tariant - ne prozo. Esė užuomaza.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą