šie

jaučiu potvynį. jis laukia už kampo, sėlina paskui mane į kiekvieną parduotuvę ir net miega kartu, pasislėpęs už lovos krašto. bet tai ne tas potvynis, iš kurio gali išplaukti. tai nevilties, skausmo ir mirties potvynis. ir jis laukia, nes stiprėja. kiekvieną sekundę jį papildo žmonių pyktis, skausmas, įtūžis. ir aš jo bijau taip nežmoniškai, kad meldžiuosi kiekvieną dieną neegzistuojančiam dievui, kad tas potvynis aplenktų mane ir mano žmoniją. bet aš žinau, kad taip nenutiks. vieną kartą užtvara nugrius, ir jis pasipils viso pasaulio žmogaus neapykanta ant manęs. kodėl ant manęs? nes aš išrinktasis. ir aš nešiu sukauptą skausmą iki pat pasaulių pabaigos. arba vieną dieną, pilname žmonių prekybos centre su nupjautavamzdžiu tėvo šautuvu norėsiu pasidalinti tuo skausmu su tavimi ir dar septyniais išrinktaisiais. neteiskite manęs. kalti jūs, o ne aš.