po mano kojomis...

po mano kojomis krito...
ir sudužo eilėraštis...
rašytas...
nežinomo autoriaus ašaromis...
į žemę susmego,
daina...
dar nieko nedainuota,
bet ausims girdėta...
melodija niuniuota
širdies...

Oras pakvipo
neištartu "labas",
sugriovusiu jaukumą..
nejaustu jausmu,
nužudžiusiu sielą...
praverkusiu įkvėptą ora...

Išėjo iliuzija,
su savim išsinešdama
ir tą skambesį vargonų,
ir tą ištirpusį sniegą...
ir mano paskutinę,
nebegyvą
viltį...