samach

Vėl einu per ražienas,
ieškau likusių varpų,
rudenėlis tik vienas,
kaip ir aš šituo tarpu...

Surandu ir kramtau
gyvasties grūdą,
tik aplink nematau
kas pakeis mano būdą...

Buvo meilė ir guolis
ir nebuvo baugu
palikau aš varguolis
be namų, be draugų.

Pamiškėj eglės šakos
man ir lova, ir namas
vėjui užaunant sako:
tu buvai tikras chamas.