Baltas pavydas

Išslydo sauja šykštaus pavydo,
Tarsi čežantis smėlis po kojom.
Pilkas gūsis nuo jūros atskilo
Su dulksna, į šilus įsibrovė.

Debesim baltas klyksmas žuvėdros
Nuaidėjo ir persmelkė būtį.
Nepakildamos bangos gurėjo
To jutimo negalimo būti.

Drėko pėdos rasom nubarstytos,
Atskubėjus šiltam žodžių srautui.
Žemėn ritosi žaibo vijurkas.
Viskas vėlei į savastį grįžo.