Valtis vilksime,
trauksime žuvis iš vandens.
Neapykantos
piktas žvilgsnis
nebepasivaidens...
Beržai, žilvičiai
numęs lapus, šakas
ir norės mus vytis.
Nevėžyje
menkos, mažos žuvytės.
Už mokyklos langų
verks kažkas.
Sulis debesys
į žemę, be galvų,
debesys balti,
rudi lyg sūriai,
o pievos, upės, pievos -
raibų, mėlynų,
balzganų spalvų...
Sugrįž mokytojai
į mokyklas,
dar ne viską
vaikams išsakę.
Buvo gera, per vasarą -
gerti, ulioti, vilioti.
Ir mokslams, galo nebus.
Merkias senelės akys
ir žiūri vakaras
pro lapus,
ir aš, tik vienas -
nužvelgęs tave,
visada sutrikęs -
norėsiu
kažką irodinėti,
rudenėti...