Kaip prekė

Į ką keiti?
Žinau, turtų jis nestokoja -
Net ežerais aptvertas kelias į namus.
Prie vartų kiemo
Apžvalgos bokšteliai stovi
Ir budi ten sargybiniai pilies.
O ne! Tik nemanyk,
Kad pasigerti noriu
Ir liūdesį skandint kaip audrose laivus -
Aukščiau už tų sargybinių akis plasnoju,
Atnešdamas jau paskutinįkart gėlių.
Priimki, nepalietusi jų rankom,
Kaip aukso žuvį ežerų gelmėj –
Džiaugiuosi, kad išgelbėjai mane
Tokia pigi, kaip prekė.
Norėjau paprašyti Dievo,
Kad padėtų tau bent Moters šlove,
Bet Visagalis po turgus nevaikšto.