Mano tango pavasarį baigės,
O girdžiu ir atrodo, kad vakar
dar stebėjau ištirpstančią snaigę.
Nemeluoju – mylėjau aš tąkart.
Aš tenai, o kitur jau nesavas,
Tarp neoninių medžių paklydęs,
Paralelinėm upėm apsiavęs,
Gal nuo nošpos ar jogos užmigęs?
Paskutinėn dienon vėl laimingas,
Paskutinėje bromoj – Paryžius.
Nebeskauda tas žodis sustingęs -
Sugrįžtu atsigerti į įsčias.