Tarp ryto ir nakties
Kada rūkus ir sutemas sapnų
Praplėšia blyškūs pirštai ryto,
Kely koridoriuj minčių
Sustoki... ir įsiklausyki:
Tai reikliai tvaksi laikrodžio širdis,
Indaujoj plaukia gižios akys,
O duonai baigias senatis
Ir tyliai kalbas kandžios blakės...
Ant lango snaudžia laikraščių skutai,
Skutai... Skutai... Tiek daug skutų!
Purvyno baloje suktai
Tau žybsi mėlis dangiškų akių.