Prieš tau užmiegant

Kai manęs paklausia, ar matei žvaigždes, aš kukliai nusišypsau, pagalvoju, kad matau daug žvaigždžių, ir visos tokios blankios, išskyrus vieną. Ji mano, ji gražiausia, aš ją taip branginu, kad dėl jos viską paaukočiau. Jos tokios gražios ir jų tiek daug. Kokia tau gražiausia? Tai tu, mažyt, ta žvaigždutė, šildai, kai man šalta, guodi, kai man liūdna, o kai manuoju veidu ašarėlės byra, tu jas sugebi paversti šypsena... Myliu tą žvaigždutę, labai bijau jos netekti. Kartais sėdžiu lauke ir verkiu, bijodamas, kad žvaigždutė gali užgest, bet suprantu, kad taip nebus, ir kai jos šiluma vėl pasiekia mane, aš vėl tampu gyvas bei laimingas. Myliu tave!  Ir žinau, kad taip bus amžinai bei nenuvilsiu tavęs niekados. Labos nakties, burbis... žvaigždut.