Pamažu einu iš proto. Skausmas tampa konstanta. Parduokite, prašau, bobut, kilogramą narkotiko. Kokio? bet kokio. Kad tik perdozuot būtų įmanoma. Nes man velniškai sunku. Kas? mesti vieną narkotiką. Dar vaikystėje mane prie jo įpratino. Jis vadinasi “Gyvenimas”. Ir aš visiškai suprantu, kodėl “i chose not to choose life, i chose to choose something else”. Dar būtų neblogai, jei kas per rėtį atseikėtų porą gramų (g.) beprotybės. Už ją atiduočiau savo vienatvę. Savo kvailą prisirišimą prie vieno žmogaus. Savo nė supisto skatiko nevertą gyvenimą. Dievas mato, priduočiau ir sielą, bet... nebeturiu aš josios, neturiu, girdit? neturiu!!! Ji mirė uždaryta auksiniame narvelyje. Gal viskas būtų buvę geriau, jeigu man tada būtų diagnozavę smegenų vėžį...
--
Draugas šiandien pasakė - juk tau tikrai pochui, jei dabar imtum ir mirtum. Koks gi tau skirtumas - dabar, ar po penkių, dešimt, dvidešimt, trisdešimt metų?
Aš nusijuokiau ir pasakiau, kad dar neužkaliau pakankamai pinigų, kad mirčiau.
Bet aš jų neužkalsiu.
Ir, deja, mano draugas yra teisus. Galbūt ir geriau būtų, jei imčiau... ir nudvėsčiau. Kur nors patvory - o koks skirtumas. Vienu idiotu mažiau. Po dviejų savaičių vistiek užmirš.
Atsibodo siekti dirbtinės laimės televizoriaus ekrane. Jeigu turėsiu BMW Z3 - argi nuo to man bus lengviau? jeigu kasdien išleisčiau po 1000lt, ar nuo to kas pasikeistų? Taip, sex-bombos tūpinėtų apie mane, iš kišenės traukdamos pinigus ir vakarais kartu su mano “draugais”, skaičiuodami trupinius, kuriuos jiems numečiau, mane apkalbėtų. Dusčiau iš nuobodulio ir žiovaudamas naršyčiau internetą per 6MB/s liniją ieškodamas “pikantiškesnės” pornūchos. Prieičiau iki žmogžudystės. Ne dėl neapykantos, ne dėl pelno, bet grynai iš nuobodulio. Kaip jums tai? O man visai ne prie širdies.
Dar gerai, kad šitą šūdą galiu pilti į internetą. Kaip ir kiekvieną kartą, praeis anonimas, ir, šniurkštelėjęs nosimi, padės riebų /. Tikiuosi, taip darydamas, jis patiria orgazmą. Jeigu ne, tai tegul toliau masturbuoja savo analinę angą, kol pajus malonumą.
Žmonės skaitys šitą mėšlo gabalą. Vien dėl jo pavadinimo. Atsiras komentarai: “Burbulai, vyre, burbulai!”, “Nesuprantu, kodėl žmonės rašo tokį šūdą”... Iš anksto atsiprašau Tesos. Tiesą sakant, aš jai dėkingas. Kaip ir dar porai žmonių šičia.
Na kaip, gerbiamieji, ar jums patinka mano veidas be kaukių?
Žinot, o man visai patinka. Tesiam pamazgų fontaną. Fekalijų dušą.
Sveiki susipažinę su mano alter-ego, kuris mielai tamsioje gatvėje perrėžtų jums gerklę, jums, kičo meistrai, kurie kuriate TIK tam, kad kurtumėt:
“Ne - tu eilės,
Senis nuskrisdamas juokės
Šlapdriba”...
Ne, tai ne modernus menas. Tai mano programos kūrinys. Programos, kuri atsitiktiniu būdu iš failo (arba rinkmenos, įtikime kalbininkiniams pūzrams) išrenka žodžius. Ir tokią nesąmonę ruošėsi spausdinti licėjaus almanachas! Tokią nesąmonę išklausę žmonės šoko ploti šauniajam MPPK (mūsų protestas prieš kičą) duetui! Ironija. Protestuodami prieš mass media, prieš koka kolos žabangas, mes viską tik supošlinam. Iš meno padarom kinietišką “padzielkę”. Pseudo meną. Žmogus yra nuostabus gyvulys. Nuostabus tuo, kad sugeba griauti viską, kas gražu ir teisinga. Žmogus tiesiog tobulai suardo tobulybę. Pašalina harmoniją. Todėl aš nepergyvenčiau, jeigu per akies mirksnį didžioji žmonių dalis dingtų nuo žemės paviršiaus.
Bet aš verkčiau, verkčiau tikrom ašarom, jeigu pamatyčiau negyvą trijų mėnesių šuniuką.
Nes šunys dar moka mylėti.
Leiskit atspėsiu dabartinį šitos šūdo krūvos reitingą. 2 pagaliai, ar ne? šaunu. Komentatoriai klykia, kad jie kuria meną, ir sugeba mylėti. Yra pora pasiūlymų man pasiimti atostogas ir pailsėti vasaros 5.
Ar nors kartą pažiūrėjote, kokiame šūde jūs gyvenate? Ar nors kartą suvokėte, kokie esate menki? Jūs esate milijoninė nulio dalis, statistinis nuliukas. Jūsų vardas niekada nebus įrašytas istorijos vadovėliuose, o jūsų antkapį nuvers vandalai satanistai, kurie nuvertę antkapį nuleidžia į kelnes. Aleliuja, tegyvuoja Dievo karalystė, dievo vardas yra baksas arba euras, o pavardė globalizacija. Marksas, Engelsas ir Leninas apipuvę keliasi iš kapo reklamuoti naujo dievo.
Dabar aš tapau komuniaga, socialistiniu šūdžiumi, ir mane bent jau pora pasiųs pas Lukašenką ir pasiūlys palaižyti Husseino pautus. Gerai, vadinasi yra dar naivaus jaunimo, kuris tiki bent kažkuo, kad ir nemokamu sūriu. Duok, Viešpatie, kad jie būtų teisūs.
Dauguma nusprendžia. Ir aš valgysiu genetiškai modifikuotą pomidorą su žmogaus genais, graušiu morką su medūzos genais, o už lango bei telefono ragelyje orgazmiškai klykaus moters balsas “Maxima - visada malonu pirkti” ar panašią nesąmonę. Protingas šaldytuvas praneš, kad baigiasi pieno atsargos, ir aš, atraitęs rankovę, kad matytųsi barkodas (brūkšnainis, vėlgi pabandykime įtikti pūzrams, kurie vadina save Kalbos Viešpačiais, Kirčių Valdovais, Naujadarų Grafais ir važinėja vielabraukiais), eisu į Ultramegamaximapopolį nusipirkti šūdo krūvos. Na ir tegul. Brave new world yra utopija. Ateitis yra baisesnė už baisiausią utopiją. Tebūnie.
Ar pajutote šūdo skonį burnoje? Gana šypsotis. Laikas nuryti.