Pavardė ir jos variantai prieštarauja „originalo kalbos“ teorijai (juodraštis)

Parašyti šias mintis paskatino vadinamoji „originalo kalbos“ teorija, pagal kurią aiškinama, kad įvairių tautų žmonių pavardes ir pasaulio vietovardžius reikia rašyti originalius.
Atsirado puiki proga panagrinėti mano pačios giminės pavardės vyriškos linijos variantus, kai internete pamačiau vienoje vietoje surašytus pavardės Liubertas savininkus.
Rašydama apie pavardės Liubertas sandarą ir lietuvišką prasmę, pirmiausia, panagrinėsiu, ką ši pavardė reiškia lietuvių tautoje ir kalboje. Pavardė yra kilusi iš vardo Liubartas ir yra atėjusi iš Gediminaičių: jauniausias kunigaikščio Gedimino sūnus buvo pavadintas Liubartu (1300–1386). Jis valdė Volynę ir pastatė Lucko pilį, todėl buvo Ukrainos žemes, kurios nepriklausė Lietuvos Didžiajai kunigaikštystei, valdęs Lietuvos kunigaikštis. Šis vardas Lietuvoje gausiau paplito kaip pavardė, kitaip negu kitų Gediminaičių vardai: Gediminas, Algirdas, Kęstutis, Vytautas.

Etimologai aiškina, kad šis vardas yra iš dviejų šaknų: liu– (liautis „nustoti, baigti“, liūvis „liovimasis, paliova“) + bart– (barti reikšme „kovoti“) ir reiškia „besiliaujantis kovoti, taikus“.

Nežinau, kaip buvo kitiems šios pavardės savininkams, bet mano giminės pavardės variantas su –e– šaknyje – Liubertas atsirado sovietiniams valdininkams klaidingai nurašius pavardę iš gimimo liudijimo į pasą. Mano tėvo šeimoje dviejų vaikų pavardžių kamieno balsė yra –a-, o kitų dviejų – –e–: Liubartas (Liubertas). Spėju, kad panašiai atsitiko ir kitiems Lietuvoje gyvenantiems šios pavardės savininkams. Taip atsitikus, iškyla klausimas, kuri pavardė yra originali: senoji su –a– Liubartas ar naujoji su –e– Liubertas. Tai pirmas klausimas dėl pavardės originalumo.

Kadangi atsivėrė galimybės vieniems su kitais bendrauti per įvairius socialinius tinklalapius, kurie vadinami netlogais, facebookais (neverčiu, nes jie ne lietuvių sugalvoti ir ne Lietuvoje registruoti) ir kt., ir ne tik bendrauti, bet ir lengvai susisiekti, vieniems kitus susirasti, tai visai neseniai per paieškos sistemą užsirašiusi savo pavardę ir panaršiusi sistemos nurodytus puslapius, radau vieno tokio tinklalapio į vieną vietą surinktus pavardės Liubertas savininkus ir savininkes, nes kompiuteris sugeba jas sukaupti pagal kamieną. Žiūrint iš lietuvių kalbos pozicijų, tai buvo moteriškos pavardės su priesagomis –aitė ir –ienė bei vyriškos pavardės su galūne –as. Tačiau tarp tų sąraše esančių pavardžių, kurių savininkai yra ne lietuviai, bet pavardė tokia pat, kaip ir minėta lietuviška Liubertas, atradau nukeliavusių į angliškai ir ispaniškai kalbančias šalis. Ispaniškai kalbančiose šalyse pavardė Liubertas vienoda ir vyrų, ir moterų, pvz., Christine Liubertas (moteriška pavardė) ir Jake Liubertas (vyriška pavardė). Angliakalbėse šalyse ji yra tokia pat ir vyrų, ir moterų ir vartojama be galūnės, taigi, Liubert, nes aiškiai pritaikyta prie linksniavimo kategorijos neturinčios kalbos. Tačiau angliakalbėse šalyse yra ir iš tikrųjų dar labiau suanglintas variantas Liuberths (konkreti moteris – Manisha Liuberths).
Iš šio pavardės variantų pavyzdžio apžvalgos akivaizdu, kaip pavardė, nuėjusi iš Lietuvos į kitas šalis ir vartojama kitose kultūrose, pritaikoma prie atitinkamos šalies kalbos sistemos. Taigi, žiūrint į šią pavardę iš tarptautinių pozicijų, kyla antras klausimas, kuri jos forma yra originali.
Išvada viena, kad „originalo kalbos“ teorija yra niekinė, dirbtinai sukurta žmonių, kurie turbūt moka tik vienintelę lietuvių kalbą.