Kartu

Aš dėvėjau kapišoną, sakai mūsų taip neįleis,
susprogdinai dar tu balioną, galbūt dievas mums atleis,
ir viskas sukosi spalvom, keturiolika galvų, o aš meldžiu,
ir palik mus kartu.

Skaitai žurnalą žmonės, jau nori eit namo,
iki namų dar taip toli, tu kaip merlin monro,
ir verkti, juokies ir skaldai, akmenis diržu, o virš galvos penki ereliai, dergia paeiliui kartu.

Užsidirbti dori centai, tai gyvenimo vertė,
tau pasakius šitą frazę tu kaip seriale aš porkė,
sakai gyventi nori, už pigiau negu galiu, tada jausiuos kapitonu valties,
kuria plaukiame kartu.

Išsitraukiu apdulkėjusį, savadarbį m–5,
tu rėki – tik tai nešauk, išprotėjome visi,
ir saldainių pardavėjai išmainau aš jį į 'mū'
vis tiek pasaulis vers kariaut, tai bent jau saldesniu ginklu.