Caca vaikelis, caca vis dėlioji, keli kaladėlėm aukštystiebius babeliukus pagailėjo tau grožio, rūbelių, žaislų, ištvermės vis renki, kas išaugta, kas mesta, nevietoj padėta negrabiai vagišiauji, smalsauji, riboto protelio vis kasi ir knisi, įgeidus godulėli, neramybės vargeli vergeli nieko dar neišmokai tik mėgždžiot ir griauti paūgėjai, gal laikas pažint pripažint kad motulės tvarkoj viešpatauja rimtis atjautimas ir meilė, eilė ir darna pasistenk tai suprast, ša, negriauk, nedaužyk atsargiau su liepsna tobulumo ginklais spalvomis vikrumu ir greičiu tau nebedavė Dievas tad neskriausk, nekankinki, nežnaibyk mamos, vyresnių didesnių, mažesnių, pasimokyk iš jų tu tik dvi teturi jie aštuonias, šešias, kartais šimtą nors skirtingi visi – reikalingi man ir vienas kitam mes šeima.
:) aukštystiebiai babeliukai - tai patiko , toliau trupučiuką per daug pamokančiai ir nepgrįstai optimistiška pabaiga , nors aš ir už tokią pasaulėžiūrą , tik čia jinai taip paprastai "papilta" ... :)