Mane degina, visai neskauda
-Jau perskaudėjo.
Tik prajuokina debesys,
Papilkėjusias nuoskaudas.
Plikai nukirptos mano
Mintys, susivystė į vėją.
Stipriai surišu jas.
Smagu gyventi akimirka-
Nenuvysi minutės.
Bet valanda prisiminimo
Pabudina žvilgsnį, per atmintį.
Srauniai teka it vanduo,
Jau svetimas savas nuovargis.
Gerklėje, meilės gėles apkurto.
Alkana naktis-seniai nedainuoju.
Kur ta pagalvė galvai?
-Užmigdysiu gyvenimą.
Sapnų pirštais vos paliečiu galvą,
Tarsi perštėjusias dienas.
Plaukia sniego lopšinė
... Prieš rytą...
Manau, kūrinys pakankamai geras. Kūrinys atsitinka pavadinimą.
Intriguoja pradžia:
"Mane degina, visai neskauda" - norisi priešinamojo jungtuko, bet jis nėra būtinas, kadangi toliau paaiškinama:
"-Jau perskaudėjo". - Tik "perskaudėjo" skamba kiek primityviai.
Apskritai pati pradžia sukuria kitą jausmą ir ritmą:
"Mane degina, visai neskauda
-Jau perskaudėjo.
Tik prajuokina debesys,
Papilkėjusias nuoskaudas".
Pradžioje yra ritmas, jis įtraukia, atrodo, kad jis išliks, bet neišlieka.
Žinoma, įdomu, kas rašoma toliau, tačiau, rodos, pradžia (kur buvo šiek mažumėlę kitoks ritmas, rimas) nutrūksta, o jo taip norisi skatant toliau...
Labai gražios eilutės:
"Plaukia sniego lopšinė
... Prieš rytą..." - ne todėl, kad jos finalinės, bet todėl, kad iš tiesų gražios (man).
Tau truputį trūktsta Melitsots utsidegimo. Tsupranti?? Tu aptsipintuoji pirtstuką, norts netskauda. Arpa lyg ir tsutskaudėjo..gal tsąnariuką, gal tsiaip gytslytę ir tada pamanai, kad tai jau ir yra tskautsmats ir its karto tsatst ir aptsipintuoji. Pintai grazūts, palti, its tolo tsvietcia ir patraukia akį. Pet vieną dieną įtsipjautsi pirtstuką ir tada tsupratsi, kats its tikrųjų yra tskautsmats ir kad ne pintai tsvarpiautsia, taip. Pe tu nepatsiduok, ietskok viduje, tsavyje, pūk karyts, moterits, vyrats ir vaikats, pūk elgeta ir karaliuts, pet its vidauts, o ne drapuziaits. Drapuzėliuts tu jau turi, dapar ietskok viduje, mazute, pa.
Tau truputį trūktsta Melitsots utsidegimo. Tsupranti?? Tu aptsipintuoji pirtstuką, norts netskauda. Arpa lyg ir tsutskaudėjo..gal tsąnariuką, gal tsiaip gytslytę ir tada pamanai, kad tai jau ir yra tskautsmats ir its karto tsatst ir aptsipintuoji. Pintai grazūts, palti, its tolo tsvietcia ir patraukia akį. Pet vieną dieną įtsipjautsi pirtstuką ir tada tsupratsi, kats its tikrųjų yra tskautsmats ir kad ne pintai tsvarpiautsia, taip. Pe tu nepatsiduok, ietskok viduje, tsavyje, pūk karyts, moterits, vyrats ir vaikats, pūk elgeta ir karaliuts, pet its vidauts, o ne drapuziaits. Drapuzėliuts tu jau turi, dapar ietskok viduje, mazute, pa.