Žavus darbas. Apskritai, labai gražu, kai personifikuojami mėnesiai. Tarkim rugsėjis - vyresnis, nešinas liūdesiu, galbūt krepšiu vaisių, liepa - jauna ir kupina jėgų, vasariška suknele, sausis - barzdotas, žilas senolis... Man šie įvaizdžiai primena vaikystę. Jūsų eilėraščiai - nostalgiški, tiesiog meniškai ir meistriškai surimuoti, regis, skaitai, o paslaptinga nematoma rankutė taip ir timpčioja už jautriausių nervų - laikausi nepravirkus... Kaskart
Paskutinis stulpelis - meistriskai uzsuktas:)
O labai idomu, atkreipiau demesi, kad pirmajame stulpelyje asaros sypsojosi vejyje, o paskutiniajame jau vejas pro asaras sypsojos. Grazus susimainymas vietom:)
Pirmą kartą perskaičiau klausydamasi banguojančio ritmo-gražu.
Tačiau įsigilinus, manau, pirmas posmas-puikus, antro paskutinės eilutės (mano manymu:)) lyg tai kertasi su logika, arba reikia keisti skyrybą: brūkšniais išskirti "šiluma greit negrįš", tada atrodytų, kad DRUGYS krečia, nesulaukus rytojaus. Su kableliu, man skaitosi, kad ŠILUMA greit negrįš, nesulaukus rytojaus (kažkas nelabai). Trečias posmas prasideda įstabiu pastebėjimu: vakarai tikrai paskaidrėjo po tų niekingų karščių;),bet man rūkas sielon nesiskverbia ugnimi, tik ramybe, bet tai subjektyvu, kaip ir tai, jog mano kitokia būtų šio(3) posmo skyryba. Paskutinis posmas toks mielas, kad net sugraudino.
Puikios eilės.Idėja gera.Tiesiog plaukiantis.Rimavimas ir ritmika buvo puiki.Tik šiek tiek užstrigo ties trečio posmelio paskutine eilute.O ketvirtas ir vėl geras.Visumoj-patiko.
Sėkmės jums;)...