Intymus išsiskyrimas

Skiriu L.

Štai taip ir išsiskirstėm – banaliai.
nei griliažinių saldainių nei rožinių šiaudelių pieniškuos kokteiliuos
matau tą makiažu palytėtą veidą taip nežymiai kad jo turbūt išvis nėra.
Štai paskandinęs upėn ilgą siluetą liūdnai stygas užgauna gitaristas.
nusiaunu batus
išsitiesiu pakrantėj
užniūniuoju.
Ruduo įsiskverbia į nosį - ties lūpomis sustoja.
Tyliu kaip kad tyli ir tu
atšalęs rugpjūtis užčiaupė mums burnas
į urnas sukrovė likučius to kas liko
kas liko tai tuščios dėžutės
dėžutėse nieko nelikę.
Tik laiškus keverzojęs tušinukas štai kišenėj
jau saujoj
jau juda upe link lyrinio šio vakaro subjekto gitaristo
be rašiklio palikę
duetu du smiliai dėlioja tau laišką ant siauro pienės lapo
kaip sunkiai jie kruta
kaip vengia padėti tašką
išgaląstos mintys trinasi viena į kitą supjaustydamos pakraščius
ir palikdamos viduriuką.
Nutyla gitara per kojos pirštą vikriai perbėga voras
aš keliu save nuo žolės
strykteliu į orą nuskindamas tik šermukšnių saują
nes žvaigždžių nebepasiekiu
šypsausi
timpčiojant lūpai
tau negirdint
ištariu sudie...