Kvailys ant grindinio

Eini gatve
Ir kaip kvailys
Laikai rankas
Išskėtęs į šalis.

Ant grindinio sustoji
Neleisdamas dar jų.
Veidus iš eilės stebi
Lyg įskaityt norėdams,
Ką slepia ta šypsena kvaila,
Kurią nepirmą pamatei,
Primerki akį vieną,
Paskui ir kitą,
Užmerki jas abi.
Taip pat atmerki
Vėl jas iš eilės:
Stovi vienas
Ant grindinio
Yo pačio.

Rankas nuleidi
Tik dabar.
Apsidairai.
Ir vėl eini
Ta pačia kryptim.