Rūke

Atriekite man mažą rūko gabalėlį,
visa kas liko - pasilikit sau.
Pagardinsiu jį tuo, kur trečią dieną prisikėlė,
turėsiu vietą, kur jausiuosi ramiau.

Nelaukiu ryto, laiko nebereikia.
Nenoriu aš rūke sutikti net Tavęs...
Migloj galiu vėl pasijusti vaikas.
Kuris temato savo ištiestas rankas...

Aš čia, aplink tik baltas rūkas.
Už jo, man, nieko nebėra.
Naktis pasibaigė, ir viskas išsisklaidė.
Įsiveržė triukšmingai dar viena diena.

Vėl pilna žingsnių, dabar man jie patinka,
dabar aš pasiruošęs - aplankyk mane.
Nepyk, išeiti su savim aš privalėjau.
Save suprast galiu tiktai rūke.