Trys moterys prie stalo
Savo skaumą ašarom valo,
Lyg amžinas vakaras, viskas tęsias be galo.
Trys moterys prie stalo
Dievo obuolį valgo
Ir tyliai užuojautą tramdo.
Trys moterys prie stalo
Po ilgo karo
Paskutinę vakarienę valgo.
P. S. Kažkas užėjo, pradėjau eiles kurti, ko visai nemėgstu, ir rašyti net nemoku.
P. P. S. Šis eilėraštis apie Frida, Jurga Ivanauskaite ir Žana Dark iš mano paveikslo.
Mielieji kritikai,skeptikai,kūrėjai,stebėtojai.
ačiū jums už nuomonę.
Dabar paaiškinsiu viską tiksliau , kad nuraminčiau įniršusias bites.
tai eilėraštis apie tris moteris, kurios buvo ypatingos,patyrė daug skausmo, pas kurias viltis miršdavo paskutinė.Šios trys asmenybės man pasirodė panašios todėl susodinau jas prie vieno stalo pasidalinti išgyvenimais.
Šis eilėraštis pasakoja apie skausmą, nesėkmes, kurioms nėra galo.
Dievo obuolys , tai Ievos ir Adomo nuskintas vaisius, kuris prakeikė juos.
Paskutinė vakarienė tai dangus, dievo namai ,visko galas, pradžia beribės ramybės.
paaiškinimas ne pataisė, o pagadino reikalą - nerandu eilėraštyje nei Fridos, nei Ivanauskaitės, nei Žanos d'Ark, kas rodo, kad visiškai nepataikei ten, kur taikei.
visiškai neaiški teksto prasmė ir tikslas. na gerai, sėdi trys moterys prie stalo, tą jau supratome. o kas iš to?
tekste beveik niekas nėra paaiškinta ar motyvuota, niekas niekur neveda ir niekaip neišsiriša. trumpai tariant, nieko gero.