sceninis judesys

ir nieko daugiau jau nemyliu
tik tą sceninį judesį
tiesų pirštą, sulinkusį ties antruoju nareliu
ir  ta linija primena tiesą
kurią vakar sužinoti pamiršom
kai žalias tušas ant beveik violetino palto ištiško
ir privertė trumpam išeit iš pasaulio
užmiršt niūrias jo akis
nuolat pritvinkusias nematomų ašarų
kai lūpos šypsosi, ypač žavingai tos akys atrodo
nes iš tikrųjų svarbiausia naudoti kuo daugiau būdvardžių
už jų geriausiai slepias jausmai
bet kažkodėl mane traukia kalbėt vien veiksmažodžiais
ypač tada, kai linija išsitaško į juostą
ji bespalvė, bekvapė, beorė
ir dėl to ją galim paliesti
įsivynioti į ją ir gulėti
ir laukti, kol benzino kvapas vėl šnerves palies
tada, kai tekanti saulė dalinsis į asimetriškas raudonas dalis
tam, kad visiškai nepaklustų kilimo ritmo taisyklėm