Paklydusios vizijos

Mačiau, kaip plyšo išsipūtęs debesis
Ir žemėn sklendė karštos pilkos skiautės, –
Tu yreisi per pelenus skubiai keista dulkėta skraiste apsisiautęs.

Vis plakės lyg reklamos draiskalai
Vaizdai pavargusios alsios padangės, –
O tavo kelias sukos vilkeliu, po to – tarsi vandens gyvatė rangės.

Pribiro vėl naktis besvorių skaudulių,
Kuriuos tik paryčiais išgainiojo atlyžę vėjai, –
Bet pasakyk, kodėl sapne manam tu taip beprotiškai skubėjai?