Matau nerimstantį vaiką,
bučiuojantį mamai akis.
Matau, kaip žmonės apsvaigsta,
kai meilė užlieja širdis.
Matau, kiek svajonės mums reiškia,
užvaldančios mūsų mintis.
Matau, koks pasaulis šis keistas,
o aš - neišimtis.
Reikia korekcijos, visų pirma elementariame stiliuje, įvardžių, prie linksnių. Po to su metaforomis, epitetais galima būtų dar padirbėt. Mintis gera :)
nu ir?.. ką norėjote pasakyti, ?.. (taip taip, jau pasakėte.) perskaičiau pasakytą ir neliko. Nebent, šiek tiek juokingas tas lyrinio herojaus pats žiūrėjimas , tai gal tiek; bet /ne liko/, o apie tai pasimąstė skaitant, ypatingai čia (citata):
Matau, kaip žmonės apsvaigsta,
kai meilė užlieja širdis. ... --- (citatos pabaiga); kur dėmesį fokusuoji, tą ir matai... (neatrodo?) o norėjote pasakyti, kad kai apsvaigsti pats, tai nematai - ne išimtis,,,) ugdykite savo valią ir jausmus, jei tokiame etape dabar randatės, kada nevaldote valingai jų... Tačiau tikra meilė - duoda ne apsvaigimą, o aiškumą ir ramybę... galinga ji...