Aš nežinau ar aš to noriu
Bet sielvartas sugriauš niūnai,
Aš tik dažnai kartoju,
Kad viskas buvo- kliedesiai
Aš nežinau ar aš to noriu
Ištart tuos du žodžius slaptuosius
Na, tu teisi aš daug apie tave galvoju
Bet nežinau ar to AŠ noriu?
Aš nežinau ar tu prisimeni
Kai mudu šokome fojė,
Ta stebuklingai nuoga rudeni,
Kada radau tave.
Aš ne iš karto supratau,
Kad noriu vėl tave išvysti.
Aš tyliai, tyliai dainavau-
Jaunystė- tai kvailystė
Aš nežinau ar didelis kvailys buvau
Bet tu man patikai
Tame nuogų raudonų lapų šokyje
Mane kvietei...
Tu vis mirksėjai ir sakiai,
Kaip manęs pasiilgai.
O aš tik tyliai, tyliai mačiau save tavo šešėly.
Nebedrysau paklausti
Ar tu manęs dar nori.
Aš tik stovėjau ir galvojau-
Kaip kvailai atrodau,
Su mimika baisia
Ir vieninteliai mintim galvoj-
Jaunystė tai kvailystė