jūsų tekstas kurį publikuojate(citata): "o man skaudu
kai mano mintį plėšo
ir sielą trypia batais purvinais" (c.p.)---- ir mano pamastymai jame esnčio turinio tema jį perskaičius:
/kada ne purvinais, batais sielą..., arba basom pėdom užeina, ir pataikūniškai išaukština bei visokiariopai pašlovina jūsų sielą tada kaip, smagu?.. -- o ne! tada tikriausiai tik nyku! žiūrėk, pažvelk,
Štai Skausmas – įkvepia sukurt, numirt, gyvent, o nykuma kaip rutina – lyg protas dulkių storu sluoksniu pasidengęs – tiktai dūlėt, gyvam rūsent, gyvam dūlėt, lyg nei gyvam – nei mirus.../ Ne!?..
Kažko prisiminė štai šis, (Sufiztinis pasakojimas - miniatiūra) perskaičius jūsų tekstuką, jame išsakyta mintis:
Abu-l-Kasami pasakė Abul ibin Ubajudui:
"– Aš manau, kad žmonės susirinkę pabūti drauge, tai geriau, kai jie klausosi gražaus deklamavimo ir
deklamuoja, nei piktžodžiavimo arba piktžodžiauja.", – o Abu atsakė į pasakytą:
"– Veidmainiškame klausymesi glūdi tik tai, kad tu išreiški būseną, kurios nejauti visiškai, o tai yra dar blogiau nei piktžodžiauti trisdešimt metų, ar maždaug tiek." Abu Chamid Al-Gazali ____________
man šio jūsų miniatiūra - ne kokia. (neišbaigta, konstatuotas faktas, kad "nėra malonu, kada rauna akį, ar – peša plaukus" ir panašiai... nu ir?.. kas iš tą, niekam nėr malonu, kas gyvas...)