Prie ežero

1.

Dingo palapinė
ir visa manta.
Glaustos, prie kojų -
naktis,
lyg katė šilta.
Keršto vėliavos
jau iškeltos
ir mano žvilgsnis,
aštrus it kaltas...

- Norėčiau,
viso pasaulio vagims
į akis, dantis
įsižiūrėti.
Murkso, miaukia
naktis,
lyg katė -
juoda, nekalta.
Dingo suknelė,
vestuvinė, balta,
dingo bateliai -
auksiniai, auliniai,
skylėti...

- Kas mus,
lyjant, sningant
paguos?
Tupiu it sakalas
ant sausos šakos.
Visi miesto lakrodžiai
kukuos.
- Kas palapinę,
kas valtį
suieškos?

2.

Išauš
nauja diena,
lyg niekur nieko
ir ežeras
lyg virdulys
užkais.
Pievos, pelkės
pasipuoš
žaliais šilkais,
ir žiemos -
šleivos, kreivos pėdos,
nubėgs
per paskutinį sniegą.

Ir pavasaris -
visas duris
atidarys -
prižadins
visus iš miego.
Pavasaris - padorus,
užtikrintas,
o vagys,
trumpam praturtės,
jų verksmai pasigirs,
ir mūsų
visos žaizdos užgis.
Dienomis, naktimis -
nuogos, plikos
tavo šlaunys -
prieš akis...