Rašyk
Eilės (78096)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 7 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Nors kilęs iš provincijos kaimelio,
    Geriausiai žino savo dalią kapitonas,
    Kai tik uoste, švartavimo virves paleidi     
    Kažkur užgimsta ir banga tavoji,
    Kurią kaip lemtį ant tiltelio pasitiksi,
    Jeigu gelmė praryti laivą išsižioja.   

                                    Taip kiekvienoj audroj savosios lauki
                                    Daug jų – šiurpių gražuolių jau praūžė 
                                    Pasveikina - purslais aptaško  veidą ...
                                    Bet palengvėja- tai ne ta- dar ne tavoji .
                                    Tėvo balsu nusikvatoja vėjas vantuose,
                                    Kaip tąsyk,  iš baimės vaiko, gaut pylos.
                                   

    Tada  guvus gal dar tik penkiametis
    O brolis kniurkė visai mažas.
    Abu tūnojo sau ant šilto pečiaus.
    Laukimas langą  traukė, it miražas-
    Ant vieškelio didėjantys, panašūs,
    Arklys, kepurė, motinos skara ir ratai.

                                        Bet ne. Ir vėl ne jie iš miesto grįžta.
                                        Žadėjo gi parvežt baronkų* ir saldainių.,,... Jei tik sėdėsite nelipdami nuo pečiaus,
                                        Ir, gink jau Dieve, neisit ant atšlaimo*,
                                        Kur teka už tvoros pavasario upelis,
                                        Ledonešy lig pat trobos ištvinęs.

    Pro langą akys sekė pavydžiai
    Kaip su ledais,, Kolumbai“ žaidė,
    Lazdom pasistūmėję išdidžiai
    Ir nesvarbu, kad mamos niaukėsi
    Per įlankėlę, lyg dangaus debesimis,
    Lediniais plaustais šauniai plaukė.

                                            Ir tądien - lytys  plaukia, plaukia...
                                            O brolis mažas saldžiai miega.,, Gal apsirengt ir maut į lauką?
                                            Juk pėdsakų neliks - nėra jau sniego.
                                            Viena kaip tik pakraštyje sustojusi.
                                            Paplaukiotum ir nesuprastų niekas. “
   
    Nelengva tik nuo kranto atsispirti
    Kai,, vyrui“ pagalys sunkus, trumpokas,
    Tik kas gi beatimtų svaigią viltį -
    Išplaukiantys atrast pasaulių viską moka.
    Kas ta grėsmė?  Net  stumtis nebereikia...
    Ir neša ant lyties srovė bernioką.

                                      Verpetuose smagumą keičia baimės šaltis.
                                      Atrodęs tarsi tvirtas laivas, ledas braška.
                                      Taip, kaip dabar kad ant tiltelio, laukiant
                                      Bangos nepermaldaujamųjų  spąstų .
                                      Stichijos lytį trenkia  į apsemtą lieptą,
                                      Bet spėjęs įsikibt, juo išropoja - šlapias.

    Namo parėjus, šaltį drebulys papildė.
    Kur drabužius įmirkusius paslėpti?
    Ant pečiaus užsiropštus vėl sušilti.
    Ir kaip nukeipti baisų diržą tėčio?
    Gal kelnes užsimaut visas, kokios turėtos
    Ir ant viršaus dar vatines pridėti?..

                                      Kai nebelaukiamas vežimas grįš namolio,
                                      Jau nebelėksi džiaugsmo pasitikti.
                                      Paklaus:  „ Ar buvote geri, kaip broliai? “,, Šiek tiek sušalome, bet nesipykom,
                                      Todėl nuo pečiaus lipti nesinori. “
                                      Nors seilės tįsta nuo kvapų gastinčiaus*.

    Mama išeina malkų prakurams  parnešti,
    O tėtis gyvulių išalkusių eis apžiūrėti.
    Sunku laukt nežinioj ir šutrą* kęsti,
    ‚, Upeivio  žygis“ gali paaiškėti,
    Todėl anksti dar nusimauti kelnes -
    Kietumas tėvo rankų gali dar pasiekti.

                                        Aidėjo išgąstingas mamos balsas:,, Drabužiai malkinėj, visi šlapi, sudėti!
                                        Tai buvo vandenin įlindęs varlius,
                                        Atskalbk gerai jam šikną, tėvai,
                                        Kad niekad prie upelio lįst nebenorėtų.
                                        Sakiau – negalima visai vienų palikti!.. “

      „Greit lipk nuo pečiaus, niekadėjau! “
        „  Nelipsiu! “ „ Lipk gi, kad sakau! 
        Kokių čia ryzų* prisimaut suspėjai!? “
        Ir žiūri, nesuprasdamas daugiau-
        Sūnus, tarsi išpampęs pūzras*, sėdi.
        Galėtum lupt, bet nieko gi nejaus.

                                      Tik palingavo galvą ir pradėjo juoktis.,, Ateiki, motin, pažiūrėk, ką čia radau! “
                                          -----------------------------------------------
                                      Nors galvą jau kepurė kapitono puošia,
                                      Bet vėjas- tėvo juokas, kiekvienoj audroj:
                                      Nuo pirmojo ledinio krikšto šiurpo
                                      Ligi susitikimo, gal jau sekančioj bangoj.
2010-08-17 08:22
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 4 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2010-08-17 20:39
Aldona Jasienė
Pasakojimas labai nuoširdus – pradžioj net nemaniau, kad perskaitysiu iki galo:)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-08-17 18:58
Riva
Lipk į valtį ir dainuok :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-08-17 09:19
aurin
...visa odė. Gerai įjungtas tėvo įvaizdis. pirmyn, kapitone!
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-08-17 09:19
tictac_it
Proza , proza ir dar kartą proza - sudėliota strofomis ... norint kad taptų eilėmis - link poemėlės , oi kiek daug čia dar reikia dirbti ...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą