Rugpjūčio sonetas

Dainavo vėjas ežero vilny,
Pamojo vasara ranka šilta.
Tą kartą patikėjom: mes jauni –
Ir laimė čia kažkur greta.

Mylavo saulė tavo kūną
Rugpjūčio vėstančiu šypsniu.
Tu man sakei, kad taip nebūna
Tarp žodžių, metų ir žmonių.

Aš netikėjau, bet jaučiau,
Kaip metai neša mūs laivus
Į atminimų jūrą begalinę.

Gal iš žvaigždžių aš išskaičiau
Troškimus, polėlius tavus –
Ir viltį vasara grąžino.