Vis ieškau ir ieškau savęs,
Dienų sopuliuos nesutilpus.
Kur vėjų keliai benuves,
Vis ieškau ir ieškau savęs.
Atvėrus plačiai langines,
Sparnuoto eilėraščio kilpoj
Vis ieškau ir ieškau savęs,
Dienų sopuliuos nesutilpus.
Gal ir ne naujai, ne ypatingai skamba eilėraščio kilpos ir dienų sopuliai, tačiau su technine puse viskas kuo puikiausiai: ir rimavimo schema išlaikyta, ir pasikartojančių eilučių prasmės kaita suvaldyta ir pakinkyta.
Apie savęs ieškojimus. Gražiai, nušlifuotai, glotniai. Šiaip per daug nepergyvenkite. Kažkur skaičiau, kad žmogui gyvenimas tam ir duotas, kad atrastų save. Visas gyvenimas. Daug metų...:)