ji tyliai praveria langą
ir susirango kambario kampe
pasileidusi plaukus
primerkusi vieną akį
tarsi koketė erzina vakarą
kol šis susigėdęs
pasitraukia
dangaus avelės užmiega
vasaros delnuose
nusirengia aguonos
vėjo suviliotos ir
pasislepia mėnesio šešėlyje
tik mano viešnia
nemiga ir aš
nerimo šokį šokame