motyvacinis laiškas sau

Kodėl turėčiau tenkintis trupiniais, kai galiu turėti viską ko noriu? Kam teisintis ir apsimetinėti, jei galiu padaryti taip, kad pačiai būtų gyventi lengviau? Juk aš pati kuriu savo gyvenimą. Aš esu savo Dievas; tai aš lipdau save iš molio. Rytojus neegzistuoja, todėl viską galiu turėti šiandien.
Ko labiausiai noriu? Noriu būti „that Woman“. Ta, į kurią atsigręžia gatvėje tiek vyrai, tiek moterys. Noriu gražios figūros, tobulų plaukų, nagų, veido, sveikos odos. Noriu, kad kiti į mane žiūrėtų ir galvotų kokia tobula esu. Noriu, kad jie manimi žavėtųsi, kad juos hipnotizuotų mano judesiai ir šypsena, o akys vestų iš proto. Noriu, kad mane gerbtų ir dievintų. Gražiame kūne - graži siela.
O toliau? Noriu, kad sektųsi. Noriu daug draugų, kuriems iš tikrųjų rūpėčiau. Noriu būti mylima ir gerbiama. Svarbiausia noriu daug daug meilės. Meilės be apribojimų, be baimės ir kančios, laisvos ir nevaržančios, įkvepiančios ir pakylėjančios, suteikiančios jėgų ir dovanojančios. Noriu jaustis dieviškai ir nežemiškai.
Šypsena ir tas jausmas bus kiekviename mano judesyje. Tai darys mane stebuklinga, nes aš galiu turėti viską ko noriu. Aš nebebijau. Noriu tų stebuklų, kuriuos galiu sukurti ir gauti, nes aš Kūrėja. Aš tapau savo gyvenimą, aš groju savo gyvenimo muziką, aš rašau savo eiles. Ir man sekasi, nes aš myliu ir tikiu. Tai darau visa savo širdimi ir siela. Ir niekas man nesutrukdys. Aš kuriu save.