Dar viena naktis

Kai saulė susipažįsta su vakarais,
Ir dovanoja mums auksinę naktį.
Atgulam su kasdieniniais vargais,
Gaivinam savo skestantį pasaulį.

Dangiškais sapnais užtrokšta siela,
Kol lėtai nukrinta skraistė ryto.
Pažadina rasos lašai ant lūpų,
Laikas ruoštis dar vienam ėjimui.

Keista, jog gyvenime kvapai kartojas,
juk atrodo jų esti begalybė.
Tačiau žmonės baisiai skrūpulingi,
Jaučia tik tai, kas rūpi jų gyvybei.

Metams slenkant dingsta tas tikėjimas,
Jog rytojus ims ir neateis.
Prisitaikom prie likimo ir snaudžiam,
Kol šis sapnas pasibaigs.