Vakare

Vyšnios nužydėjo baltais žiedas ir vėl paliko plikos-
Nenusipelnė megsti vaisių šiemet.
Priekaištingos akys šmėkštelėjo pro garuojančios arbatos puodelį.
Bedugnė kalta, jog šiandien šitaip šalta.
Susigūžus po anklode siela mana vis stengės sušilti.
Sugniaužus kumščius kovojau prieš nematomas sienas,
Užnugary tik juokas skambėjo tylus.
Prasiskverbęs pro dryžuotą pledą mane pasiekė tavo žvilgsnis,
Gaivus lyg mėtinė pastilė.
Šiurpulys krutinkaulį žaismingai pakutena
Ir šmurkšteli vidun į širdį.
Žąsys, vištų plunksnom apsitaisę už lango rypavo melodiją savo,
Nežinia ar mums, ar gaidžiams.