kaip Rytį Ciciną aplanko apvaizda

su laurų lapais ant galvos
rožinėm plunksmom vietoj uodegos
surištas sunkia auksine grandine
sukuosi laiko spirale

tamsoje, dregmėje ir apgraibomis
pasišviesdamas savo baltais dantimis
po sunkiu kanalizacijos dankčiu
vis jieškau butovės slepinių

tarsi limuzino formos karste
giliausio ežero dugne
tarp žalčių ir gintarinių ungurių
savo ateities paslaptį regiu

tad pakelkim šampano taures
nes šitas kelias niekur nenuves
smėlėtam palangos papludimį
išgerkim už tuos kurie to verti