„ Ubagėčka“ (5)

Už kokių poros mėnesių atėjo pirmieji doleriai. Pinigai Apolonijai atsiųsti su pranešimu, kad ateityje bus mokama kas mėnėsį. Kiekvieno mėnesio pirmąją dieną bus išsiunčiama tam tikra suma iki pat jos gyvos galvos.
Apolonijai net galva apsisuko. Ką reikės daryti su tokiais pinigais? Kur reikės juos padėti? Bet, kai geriau pagalvojo, reikalų atsirado.  Gerai būtų seną karvę pakeisti į jauną karvutę, tvartui stogo verkiant reikia, gonkelyje dar pernai kruša kelis langus išmušė ir iki šiol tebėra nesudėti.  Yra ir daugiau rūpesčių, tik bėda ta, kad čia ne mūsų litai, o amerikoniški doleriai... Kaip už juos ką nors nupirksi?
Skuba Apolonija pas kleboną užpirkti mišių už amžiną atilsi žuvusį brolelį ir grįždama užsuka pas seniūną klaust patarimo, kaip tuos dolerius paversti litais, kad būtų galima jais naudotis?
Patarus seniūnui, Apolonija dolerius iškeitė bankelyje ir, gavusi pluoštą litų, parsinešusi paslėpė. Stambesniems pirkiniamas - kaip galima giliau komodoje, smulkiems - pasidėjo arčiau.  Eidama miestelin, bažnyčion ar turgun, paima litų pirkiniam, Juzelei lauktuvėm ir dar šiek tiek, kad turėtų litą kitą įmesti į lėkštutę maršalkai, kai šis renka aukas per pamaldas.
Kai leido mergaitę prie pirmos komunijos, Apolinija ją išpuošė kaip lėlę. Pasiuvo balto batisto suknytę, papuošė ją aplink kakliuką, rankovytes ir padalkas dviejų eilių pūstais raukinukais, nupirko baltas kojinytes ir baltus batelius. Juzelės ilgus plaukus, išpynusi kasas, paskleidė laisvai ant pečių, susegė špilkutėmis su baltomis gėlytėmis ir uždėjo žalių rūtų vainikėlį. Rausvi skruostukai, didelės tamsiai pilkos beveik juodos akys, ilgos blakstienos ir ryškūs antakių lenkimai - ji buvo nuostabi. Juzelė atrodė gražiau už visas kitas mergaites. Apolonija, matydama ją tokią gražutę, nuoširdžiai džiaugėsi kaip tikru savo vaiku.  Šiai iškilmingai progai ji dovanų  nupirko mergaitei nedidelę maldaknygę, iš žalių stiklinių karoliukų suvertą rožantėlį, o pirmai komunijai atminti Juzelė nuo kunigėlio gavo pašventintą, sąsiuvinio lapo dydžio paveikslėlį. Grįžus namo, Apolonija įdėjo jį į medinius rėmelius ir pakabino ant sienos už stalo, prie kitų šventų paveikslų.
Kaip mat pasklido po visą parapiją ir toliau, kaip netikėtai praturtėjo Apolonija. Tokius pinigus gauna iš Amerikos! Gerai pažiūrėjus, kad ir pati mergina visai nieko... Nors nebe pirmos jaunystės, bet gražiai apvali, raudonskruostė, tiesi, laiba per liemenį, krūtinė aukšta... Visai daili, nieko jai netrūksta, tik tiek, kai anksčiau buvo biedna, niekas į ją nežiūrėjo ir viso to nematė... O dabar, kai pasidarė bagota, tai ne vienam jaunikiui parūpo...
Prasidėjo piršlybos. Ženikų atvažiuoja ir iš arčiau ir iš toliau... Net visai kaimynystėje gyvenantys bernai, kurie jos anksčiau nepastebėjo, ir tie lanko Apoloniją, peršasi, bet ši visiems atsako: “Ne ir ne. “
- Nebetekėsiu. Ne viena esu, turiu pasiėmusi mergaitę, reikia ja rūpintis. Iki šiol vargom, o dabar geriau pagyvensim. Mums abiems nieko netrūks, - ginasi ji, bet, kai apsilankė Pavartyčių vienkiemio jaunas našlys Donatas, Apolonija susvyravo...