Paskutiniais metais garbinau viskį,
niam
Bet vasarą karšta,
pavojus nulūžti, todėl -
Leidausi į paieškas
Ir - velniai griebtų - atradau!
Vynas.
Pigiausias maksiminis vynas
Ne rašalas.
Atšaldytas.
11 laipsnių, pusiau saldus,
geriau už alų.
Dalykas.
Velniop, in vino veritas!
„Vynuogės“
Vakar valgiau vynuoges,
stovėjau balkone.
Staiga šovė mintis
nepadrąsinanti:
dabar valgau vynuoges,
stebiu pasaulį
Bet ateis metas,
gulėsiu karste ir būsiu kaip kaulas.
Aš nesuvokiu tokios realybės
Valgau vynuoges ir mąstau -
kitą akimirką jau be gyvybės
Valgau vynuoges
Kol kas.
„Suvokimas“
Neseniai supratau dar vieną dalyką
Aš pasidaviau
kovai dar neprasidėjus.
Pasidaviau vos suskambus varpeliui.
Pasidaviau pačioj pradžioj,
dar prieš parodant geltoną kortelę.
Bet tai kaip šūdina
Kaip šūdinai
šūdina
Einu įsipilsiu vyno.
Neišlaviruota tarp buitiškos realybės ir lyriškumo. Visas eilius persmelktas sloguliu, na, ot tiksliau, tai liūdesiu ir galybe šios emocijos atšakų.
Pirmasis posmas yra žiaurios aplinkos paveikslas, kuriame esti daug lyriniam ,,aš'' artimų detalių.
Antrasis sentimentalus tik pačiam autoriui, iš pažiūros, tai tik girto žmogaus sapalionės, alkoholis daro savo. Prabunda baimės. žIAURIAI banalios tos žmogiškos fobijos.
Trečias buvo artima man pačiai, na ne gyvenimo panašumas, o tiesiog akimirkos ir nuotaikos sutapimas. Atitiko viską ką jaučiu pastarąsias kelias dienas. Lyg veidrodis.
Paskutiniai žodžiai,dievaž, nebūčiau nė pati geriau pasakius;]
Eilius kaip literatūros kūrinys yra silpnokas, tikrai silpnokas. Tema ir visa kt, ką jau kalbėti apie stilių. Tačiau man patiko, patiko nes labai atspindėjo pačios dabartinius jausmus, t.y liūdesį, slogutį, bei pasimetimą. Apatiją pasaului. Vyno ir vandens būtis, bet žiaurus pamišimas dėl bėdų.