Suvaidinti jausmai

Mąstau. Aplink tylu. Kievienas tavo žodis pražūtingas.
Tu iš vidaus mane žudai, tačiau žinau dėl to tik mani jausmai kalti.
Kiekvienas tavo žvilgsnis pražūtingas.
Jis sukelia beribį skausmą ..
Kas kart pažvelgus į tave aš suprantu, kad negalėsiu aš tavęs turėti.
Tu per toli.
Kiekvienas tavo žodis ir mintis kaip kuolas man širdin.
Visi tie tavo paistalai užvera manyje tarsi beprotiškai karšta ugnikalnio lava.
Neapkenčiu aš visko ką darai, tačiau ankščiau beveik tai garbinau.
Lyg šventasis man buvai.
Mano širdies Dievas. Mano gyvybės šaltis ir gyvenimo prasmė.
Verti mane kentėti nuolatos, tačiau dabar man tai tik juoką kelia.
Esi žmogus be praeities ir dabarties.
Tu viską palikai.
Net ir mane.
Net nežinau kaip tu gali naktim ramiai miegot, kai širdyje kažkam kiaurymę istatei.
Tačiau kažkam vistiek širdį likai,
bet ne dėl to koks tu esi, o gal buvai.
Tu nieko dėtas.
Martyt tik aš ir tie kiti kalti.
Iš aukso nukalta manoji prakeikta širdis.
Aš vis dar noriu, kad surįžtum
nors dar kartelį į mane pažvelgtum...
Tu mano gyvenimas.
Nors ir nekenčiu tavęs.
Tavo vardas atneša man prisiminimus apie skausmą..
Apie prarastas viltis.
Tačiau vistiek tu mano dabartis.