Juodai apsirengęs žmogus sunkiai pripildė plaučius oro. Lietus žliaugė jo skystais plaukais, kurie sudarė simetrišką sklastymą, dar labiau išryškinantį jo augančią plikę. Vyras buvo neseniai įkopęs į ketvirtą dešimtį, kresnas, švariai nusiskutęs ir stambia nosimi. Ūsai - pageltę nuo pigių cigarečių, o akys pasislėpusios akiduobėse. Akys nerimastingai lakstė po nakties apglėbtą mišką, o rankos tirtėjo iš susijaudinimo, laikydamos kirvį, dar pasipuošusį jo niekšingo darbo vaisiais.
Vyriškis dirbo normalų darbą, vienoje draudimo kompanijoje ir niekas net neįtarė apie jo niekšingus darbelius. Plastiką mesdavo į plastiko konteinerį, stiklą į stiklo, o metalą dėdavo į dėžę po stalu ir kiekvieną mėnesį užsidirbdavo garantuotus penkioliką centų. Kiekvieno mėnesio 15 dieną vyras paskirdavo skardinių plovimui, etikečių nulupinėjimui, pieno pakelių ardymui, stiklainių plovimui ir panašiems darbams. Jis netoleruodavo žmonių, kurie mindė žolę, eikvojo elektrą ir teršė gamtą.
Tačiau šiandien jis laikė kirvį rankoje, pilnomis venomis adrenalino ir garsiai juokėsi, atvožęs galvą į dangų. Priešais jį gulėjo jaunas, kątik nukirstas berželis.