Rašyk
Eilės (72277)
Fantastika (2173)
Esė (1688)
Proza (10357)
Vaikams (2459)
Slam (49)
English (1091)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 7 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Mano akimirksnis, linksmas vaikas
  valgo žalius rugio grūdus,
o aš negaliu atsidžiaugti
jauna vasara,
sėdinčia po ąžuolu.

Ji nusišypso man ir sako-
sėskis šalia ir atsigerk
šalto mano prakaito.
Aš dedu delną ant vėsios žolės
ir klausiu-
argi žmogus būna nelaimingas?

Ji paglosto mane savo moteriška ranka.
Ir aš šypsausi. Aš ir vėl tikiu ja.

  ... Tą rugiuose pasiklydusį mažą šuniuką
be reikalo vadini lapiuku.
O motinos švelnumas sudęginęs gyvas kates
atveria ilgą ilgą vakarą.
Tik tu nemušk jo.
Tegul gyvena laisvėje vaikiški prisiminimai.
Juk ir tai- tavo sukurta svajonė...
2010-08-04 22:11
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 5 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2010-08-09 20:53
eilėrastis
nu pabaigta baisingai banaliai :(
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-08-06 03:04
molinuke
chm...neturiu dar teisės vertint, bet visgi užkliuvo motinos vasariškas švelnumas, kuris nepasigailėjo kačių dėl sukurto svajonėje vakaro..man tai žiauru...atleiskite....
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2010-08-06 01:26
Prozerpina
šaltas vasaros prakaitas - gražu. tik reiktų paravėti abstrakcijas ir klišes, pavyzdžiui, paskutinę eilutę.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą