Rašyk
Eilės (72274)
Fantastika (2173)
Esė (1688)
Proza (10357)
Vaikams (2459)
Slam (49)
English (1091)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 29 (5)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Palaidojo anksti ryte. Kunigai ne tik kad nepasirodė, bet dar ir uždraudė šventintose kapinėse laidot: mirė be išpažinties, be paskutinio patepimo, žmogus nežinomas, gal dar net ne mūsų tikėjimo. Nei paso, nei kitokio asmens paliudijimo neturėjo. Gal kokia valkataujanti nusikaltėlė atsibastė į mūsų kraštą?  Ne vieta jai tarp padorių katalikų.
Iškasė duobę tame kampe, kur laidojami pakaruokliai ir bedieviai. Nuleidę karstą į duobę ir supylę kupstelį smėlio, vyrai tuojau pat išėjo. Tik moterys, sugiedojusios „Viešpaties angelą“ neskubėjo skirstytis.
Ką daryti su mergaite? Ši, parpuolusi ant keliukų ir apsikabinusi kapą, balsu raudojo ir tokia graudi jos aimana kartu su ankstyvo ryto rūku kilo aukštyn ir sklaidėsi tarp liūdnai rymančių šventintų kapų kryžių.
- Nepaliksi jos čia vienos, reikia gi kam nors parsivesti į namus... Nors kol atsiras, kas ją pasiima. Koks gi jos vardas? - paklausė šeimininkės viena.
- Kad ir aš gerai nežinau. Atrodo, kad Juzelė - atsakė ji, - teks turbūt man ją vestis. Priemenėj dar šiokie tokie daikteliai palikę. Gal ką nors pasiims, o kitus reiks išmesti.
Staiga prašneko ilgai tylėjusi Aplonija:
- O vis tiktai aš ją pasiimsiu, - ryžtingai pasakė ji. - Jūs sau eikit, o aš pasliksiu. Palauksiu, kol išsiverks, o tada bandysiu kalbinti. Dievas nedavė man savo turėt, tai gal skyrė man ta našlaitėle pasirūpinti... Koks vardas? Sakai Juzelė?
- Dieve tau padėk, Apolonija, - pradžiugusios ir kartu apsiverkusios palinkėjo jai moterys. - Dukterį užsiauginusi ir Dievo malonę užsipelnysi. Žinok, svetimą vaiką užauginti, tai tas pats, kaip bažnyčią pastatyti. Neapleis jūsų Viešpats...
Palaukusi, kol apsiramino mergaitė, Apolonija priėjo prie jos arčiau.
- Tai gal jau eisim? - švelniai pajudino Juzelę už pečių, - nieko nebėra kapinėse, mes tik vienos palikom. Jau ir saulė aukštai...
- Aš neturiu kur eiti, - nedrąsiai į ją pažvelgė nuo kapo pakilusi mergaitė.
- Eisim pas mane, pažiūrėsi, kaip gyvenu. O jei patiks, galėsi ir visam laikui pasilikti, - kaip mokėdama švelniau pasakė jai Apolonija. - Pavasarį ateisim, sutvarkysim kapą. Netoli gyvenu, jei norėsi, galėsi dažnai lankyti savo mamą. Prižiūrėsi kapą, laistysi gėles, ravėsi, apšluosi... Aš irgi savo mamos kapą dažnai lankau. O dabar einam. Per naktį nemiegojusi, prisiverkusi... Metas pailsėti, - kalbino ji toliau mergaitę. - Ar čia tik vieni tavo drabužėliai, kuriais apsivilkusi? Ar turėtum kuo pasikeisti, jei tuos išskalbtume?
- Yra dar, bet tie mano geriausi...
- Na ir gerai, - pagyvėjo Apolonija. - Išsiskalbsim, iškūrensiu pirtį - nusimaudysim. Paklosiu kamaraitėje prie šilto pečiaus, nebus šalta per žiemą. Vasarą galėsi gyvent klėtelėje... Ar gerai?
- Gerai, teta.
- Jei tik tu pas mane gyvensi, aš tave labai mylėsiu, - susigraudinusi toliau kalbėjo Apolonija, - tegul ir neatstosiu tau motinos, bet turėsi pastogę, būsi pavalgius ir nereikės bastytis po svetimus kiemus. Galėsi lankyti mokyklą... Juk nėjai į mokyklą?
- Rašyt, skaityt mama po truputį mokino.
- Mat kaip? Ar taip vienos ir gyvenot? Ar neturit kokių giminių ar artimųjų? Per žiemą taigi negalėtumėt  taip vaikščiot, reikėtų kur tai prisiglausti... Kodėl tokiu laiku čia atklydot?
- Mama sakė, kad iki žiemos reikia pasiekti kažkokį tai kaimą, dabar neatsimenu kokį. O giminių gal yra Kaune. Ten mes su mama gyvenom, kai aš buvau visai mažutė, - kiek pagalvojusi atsakė mergaitė.
- Tai tas pats kaip ir nėra. Pati nieko neatsimeni, mamos jau nepaklausi, o giminėm - kam reikalingos biednos vargšės ubagės, - apgailestavo Apolonija. - Rytoj eisiu pas seniūną, reikia pranešti, kad noriu tave pasiimti ir susitarti dėl globos. Ar gerai? Nuo šiol mes būsime giminės...
2010-08-04 20:34
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 2 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2010-08-09 20:28
Aruunas
Kiekvieną dalį skaityti labai įdomu. Tik dialogų pradžia, kur moterys tarpusavy kalbasi, ne visai sklandi, kiek suvelta pasirodė.

Patiko sakinys "tokia graudi jos aimana kartu su ankstyvo ryto rūku kilo aukštyn ir sklaidėsi tarp liūdnai rymančių šventintų kapų kryžių".

Labai gražiais ir išmintingais žodžiais Apolonija kreipiasi į mergaitę. Labai gera vieta! Net nebūtinas platesnis šios veikėjos aprašymas, jos kalbėjimo maniera apie ją daug ką pasako.

Mergaitės kalbėjimas mažiau įtikinantis, bet, gal taip tik man atrodo.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-08-09 14:33
Varinė Lapė
Graži, tauri moters kalba.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-08-05 14:04
dinzile
AČIŪ.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą