Grubus ir šaltas sienų vertikalas
Sruvenanti žemyn salsva alsa
Nuogus pečius užliejusi drėgnai-lipni vėsa
O viduje giliai kažkas jau kalas
Gal baimės daigas, gal dar kažkas
Ką aktyvuoti gali tik tamsa
Įžiebusi akyse j ų j ų tamsą
O širdyje - nebylų skausmo gausmą
Lytėjimu vienu tepasikliaunu
Kai regos dovaną 'veik prarandu
Kai tylą spengiančią girdžiu
Kai nepasitikiu širdim, Tavim
Lytėjimu vienu tepasikliaut galiu
Ištiesusi rankas į priekį paeinu
Kol apčiuopom sunkias duris randu
Dabar belieka sprukt į šviesą
Sušildysiančią man nuogus pečius
Ir širdį - pažiūrėsim, ar taip bus
* * *
Šįkart dar, rodos, man pavyko
Ištrūkt iš rūsio - abejonių tam neliko