Į mėnulius daužėsi žūvėdros
Sudevėtos savo giesmių
Galvoje įsuktas paukštis
Be sparnų užvestas,
iš namų nevarytas, bet išmestas
Negirdėjo voratinkliai aido
Tokio vieno varveklio užsiūto kišenėj
Neišbalo veidai
Nepataikę laiku atsigrūsti
Vis užkliūdavo
Vandenyse
Savo laimei paskendusiuose
Šalnos badė pirštus
Gerklėn įstrigusius
Suskaičiuotuose veidrodžiuose
Karštį venų,
Lapuos užmigusių
O kažkas dar tada jomis srūveno
Gal nuodai, gal tuštybė
Tik keli vaizdiniai
Mūsų filmas finalo neturi
Sukryžiuoju pirštus
Ir matuoju kadrus
Išmontuoju